Kiek kainuoja finansinis neraštingumas vidutiniam lietuviui per gyvenimą?

Lietuvos banko duomenimis, šalies finansinio raštingumo indeksas siekia tik 56 balus iš 100, o minimalų bazinį lygį pasiekia vos 23 proc. gyventojų — tai reiškia, kad dauguma priima finansinius sprendimus be pakankamų žinių. Praktiškai tai kainuoja: pinigus laikant banko sąskaitoje vietoj investavimo per 20–30 metų prarandama dešimtys tūkstančių eurų dėl praleisto sudėtinių palūkanų efekto, o naudojantis brangiu vartojimo kreditu (vidutiniškai apie 8,5 proc. metinių palūkanų) vietoj planavimo — dar keli tūkstančiai eurų permokų. Bendra suma per gyvenimą dažnai siekia 50 000–100 000 EUR ir daugiau.

Koks šiandien yra lietuvių finansinio raštingumo lygis?

Pagal Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro 2025 m. atliktą tyrimą (pagal EBPO metodiką), Lietuvos finansinio raštingumo indeksas per beveik dešimtmetį suprastėjo — nuo 62 iki 56 balų iš 100. Tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių Lietuva užima 31 vietą, o minimalų bazinį žinių lygį (70+ balų) pasiekia tik 23 proc. gyventojų. Dar prasčiau — skaitmeninio finansinio raštingumo srityje, kur minimalų lygį pasiekia vos 16 proc. Atskiras Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad į klausimus apie finansinius instrumentus ir ekonominius reiškinius teisingai atsako mažiau nei ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų.

Kiek kainuoja pinigų laikymas sąskaitoje vietoj investavimo?

2026 m. pradžioje namų ūkių terminuotųjų indėlių palūkanos Lietuvoje svyravo apie 1,6–1,8 proc. per metus — tai maždaug atitinka arba net nesiekia oficialios infliacijos lygio, taigi realiai pinigų perkamoji galia per metus praktiškai nedidėja arba net mažėja. Palyginimui, ilgalaikis, plačiai diversifikuotas akcijų portfelis (pvz., pasaulinis ETF indeksas) istoriškai vidutiniškai augo apie 7–8 proc. per metus. Skirtumas tarp šių dviejų kelių, sudėtinių palūkanų dėka, per 20–30 metų yra ne linijinis, o eksponentinis.

Pavyzdys: jei kas mėnesį atidedate 200 EUR 25 metus:

Laikant indėlyje su ~1,7 proc. grąža: sukauptumėte apie 75 000 EUR.
Investuojant su ~7,5 proc. vidutine metine grąža: sukauptumėte apie 185 000 EUR.

Skirtumas — apie 110 000 EUR vien dėl pasirinkimo, kur laikyti tuos pačius sutaupytus pinigus. Tai ir yra viena didžiausių, bet dažnai nematomų finansinio neraštingumo kainų.

Kiek kainuoja brangus vartojimo kreditas vietoj planavimo?

2025 m. rudenį vartojimo paskolų palūkanų normos Lietuvoje siekė apie 8,5 proc. per metus — vienos didžiausių euro zonoje. Žmonės, neturintys avarinio fondo ar aiškaus biudžeto plano, netikėtoms išlaidoms (buitinės technikos gedimas, automobilio remontas) dažnai naudoja vartojimo kreditą ar kredito kortelę, o ne iš anksto sukauptas santaupas. Kelių tūkstančių eurų paskola su 8,5 proc. palūkanomis per 3 metus gali kainuoti kelis šimtus eurų vien palūkanų — sumą, kurios būtų buvę galima išvengti su nedideliu, iš anksto sukauptu avariniu fondu.

Kiek kainuoja nežinojimas apie mokestines lengvatas ir produktų niuansus?

Lietuvos mokesčių sistema turi nemažai niuansų, kurių nežinojimas tiesiogiai kainuoja pinigus:

Investicinės sąskaitos GPM lengvata leidžia atidėti mokesčio mokėjimą perinvestuojant pardavimo pajamas — nežinantys apie šią galimybę moka GPM anksčiau, nei būtina.
IGD sutarčių, laikomų bent 10 metų, išmoka gali būti visiškai GPM neapmokestinama — daug žmonių šia sąlyga nepasinaudoja vien todėl, kad apie ją nežino arba nutraukia sutartį per anksti.
Artimų giminaičių dovanos (tėvams, vaikams, seneliams, anūkams) GPM neapmokestinamos nepriklausomai nuo sumos — kai kas vis tiek nerimauja ar net nesinaudoja šia galimybe investuojant vaiko ateičiai.
III pakopos pensijos fondo keitimas tarp valdytojų dažniausiai yra nemokamas, tačiau daugelis lieka prie nepalankaus fondo vien todėl, kad nežino apie galimybę nemokamai pereiti kitur.

Kiekvienas iš šių niuansų atskirai gali atrodyti nedidelis, bet per dešimtmečius jų suma susideda į reikšmingą prarastą naudą.

Kiek kainuoja atidėliojimas pradėti investuoti?

Laikas yra vienas svarbiausių veiksnių investuojant, o finansinis neraštingumas dažnai reiškia atidėliojimą „kol susitvarkysiu kitus reikalus" arba „kol turėsiu daugiau pinigų". Realybėje net ir nedidelė suma, pradėta investuoti anksti, per ilgą laikotarpį gali pralenkti didesnę sumą, pradėtą investuoti vėliau — būtent dėl sudėtinių palūkanų efekto. Pavyzdžiui, 10 metų atidėliojimas pradėti investuoti 200 EUR per mėnesį su 7,5 proc. vidutine metine grąža gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų prarastos galutinės sumos, palyginti su tuo, jei būtumėte pradėję iš karto (plačiau — mūsų straipsnyje apie investavimo pradžią su nedidele suma).

Kiek iš viso susidaro per gyvenimą?

Sudėjus visus veiksnius — prarastą investicinę grąžą dėl pinigų laikymo sąskaitoje, permokas už brangų vartojimo kreditą, nepasinaudotas mokestines lengvatas ir atidėliojimo kainą — bendra suma vidutiniam, ilgą darbinę karjerą turinčiam žmogui per gyvenimą gali lengvai siekti 50 000–100 000 EUR ir daugiau. Tai nėra vienkartinė didelė klaida, o daugybė mažų, kasdienių sprendimų, kurių kaina susideda per dešimtmečius.

Ką galima padaryti jau šiandien?

Geros žinios — finansinis raštingumas yra įgyjamas įgūdis, ne įgimta savybė. Pirmieji žingsniai:

Peržiūrėti, kur šiuo metu laikomos jūsų santaupos, ir įvertinti, ar jos realiai auga sparčiau nei infliacija.
Susidaryti aiškų avarinio fondo planą, kad netektų naudotis brangiu vartojimo kreditu netikėtoms išlaidoms.
Pasidomėti, kokios mokestinės lengvatos jums realiai priklauso (investicinė sąskaita, IGD, III pakopa, dovanojimas artimiesiems).
Pradėti investuoti, net ir nedidelę sumą, kuo anksčiau — laikas dažnai svarbesnis už sumos dydį.

Jei norite atlikti šią peržiūrą su konsultanto pagalba, žr. mūsų straipsnį apie finansų konsultanto pasirinkimą.

Apie autorių

Arnas Kislauskas yra finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu (IGD) ir pensijų kaupimu visoje Lietuvoje. Jei norite peržiūrėti savo finansinę situaciją ir sužinoti, kur galbūt prarandate pinigus dėl nežinojimo, susisiekite konsultacijai svetainėje arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

Lietuvos bankas — Lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo
VILNIUS TECH / Lietuvos bankų asociacija — Naujas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas
Lietuvos bankas — Paskolų ir indėlių palūkanų normų palyginimas su euro zona