Ar verta investuoti į P2P platformas Lietuvoje 2026 m.?

Ar verta investuoti į P2P platformas Lietuvoje 2026 m.?

P2P (tarpusavio skolinimo, angl. peer-to-peer) platformos 2026 m. Lietuvoje siūlo vidutiniškai 10–14 proc. metinę palūkanų normą – pavyzdžiui, SAVY 2026 m. I ketvirtį fiksavo 13,7 proc. svertinę palūkanų normą, o neveiksnių paskolų rodiklis siekė 5,2 proc. Investuoti galima jau nuo 5–10 EUR, o veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas pagal ES sutelktinio finansavimo reglamentą. P2P gali būti prasminga nedidelė, aukštesnės rizikos dalis diversifikuoto portfelio – bet ne pagrindinis pensijos ar avarinio fondo kaupimo įrankis, nes trūksta indėlių draudimo ir likvidumo garantijų, kokios galioja banko indėliams.

Kokia grąža realiai pasiekiama investuojant į P2P 2026 m.?

Skelbiamos ir realiai gaunamos grąžos dažnai skiriasi. SAVY duomenimis, 2026 m. I ketvirtį platformos vidutinė svertinė palūkanų norma siekė 13,7 proc., tačiau 5,2 proc. paskolų portfelio buvo neveiksnios – tai reiškia, kad grynoji (po nuostolių) investuotojo grąža realiai būna mažesnė už skelbiamą palūkanų normą. Rinkos apžvalgininkai pastebi, kad investuotojų lūkesčiai per pastaruosius metus tapo santūresni: vietoje anksčiau populiaraus 15–18 proc. lūkesčio dauguma dabar orientuojasi į 10–12 proc. intervalą kaip realistiškesnį balansą tarp stabilumo ir grąžos.

Skirtingi paskolų tipai turi skirtingą rizikos ir grąžos profilį:

• Vartojimo paskolos (populiariausias segmentas Lietuvoje, pvz., Finbee, SAVY) – aukštesnė palūkanų norma, bet ir aukštesnė nemokumo tikimybė be užstato.

• Verslo paskolos (pvz., hive5) – vidutinė rizika, dažnai su papildomu užstatu ar garantija.

• Nekilnojamojo turto projektų finansavimas (pvz., Profitus, Nordstreet) – paprastai 8–14 proc. grąža, saugumą lemia LTV (paskolos ir turto vertės santykis) – kuo jis žemesnis, tuo investicija saugesnė.

Orientacinė pastaba: konkrečios platformos istorinė grąža nėra garantija ateičiai, o skelbiama palūkanų norma ne visada sutampa su faktiškai gauta grąža po įsipareigojimų nevykdymo atvejų.

Kaip P2P grąža atrodo palyginus su kitomis alternatyvomis?

Palyginimui: 2026 m. kovo mėn. Lietuvoje namų ūkiams siūlomos naujų sutarto termino indėlių palūkanos siekė vidutiniškai apie 1,6 proc. per metus, o II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža 2026 m. per pirmus mėnesius siekė apie 9 proc., III pakopos – apie 10,4 proc. Tai reiškia, kad P2P skelbiama 10–14 proc. palūkanų norma nominaliai lenkia ir banko indėlį, ir pensijų fondus, tačiau šis skirtumas kompensuoja būtent aukštesnę kredito ir platformos riziką, o ne yra „nemokama" papildoma grąža. Vertinant realią naudą svarbu lyginti ne skelbiamą, o po nuostolių ir mokesčių likusią grynąją grąžą.

Kaip apmokestinamos P2P pajamos Lietuvoje?

Iš P2P gautos palūkanos Lietuvoje priskiriamos palūkanų pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o sumai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, taikomas 20 proc. tarifas. Galioja ir 500 EUR per metus neapmokestinama palūkanų riba, sumuojama kartu su palūkanomis iš indėlių, valstybės vertybinių popierių ir kai kurių kitų ne nuosavybės priemonių – rinkos šaltiniai P2P palūkanas taip pat priskiria prie šios sumuojamos ribos, tačiau tiksli taikymo apimtis konkrečiai P2P paskolų sutarčiai gali skirtis nuo vertybinių popierių, todėl prieš deklaruojant verta pasitikrinti su buhalteriu ar VMI.

Svarbu ir tai, kaip pajamos patenka į VMI sistemą: lietuviškos platformos duomenis apie investuotojų gautas palūkanas VMI perduoda automatiškai, tuo tarpu investuojant per užsienio platformas (pvz., Mintos, PeerBerry) metinę ataskaitą reikia atsisiųsti ir palūkanas deklaruoti rankiniu būdu pačiam. Investuojant per investicinę sąskaitą, mokestis atidedamas iki lėšų išėmimo momento – tai leidžia reinvestuoti gautas palūkanas be tarpinio apmokestinimo, tačiau tada nebetaikoma atskira 500 EUR lengvata.

2026 m. įsigaliojo GPM reforma, pagal kurią dauguma gyventojo pajamų sumuojamos taikant progresinius 20/25/32 proc. tarifus – kai kurioms pajamų rūšims (tarp jų ir palūkanoms) gali būti taikoma atskira tvarka. Kadangi tai priklauso nuo bendros metinės pajamų situacijos, tikslų mokestinį poveikį verta apskaičiuoti individualiai.

Kokios rizikos svarbiausios investuojant į P2P?

P2P nėra banko indėlio alternatyva – čia negalioja Valstybinio indėlių draudimo fondo apsauga. Trys pagrindinės rizikos:

1. Skolininko nemokumo rizika. Net su buyback garantija (platforma įsipareigoja išpirkti pradelstą, dažniausiai 30–60 dienų, paskolą iš specialaus fondo), garantijos fondas turi ribas – masinio nemokumo atveju jis gali neatlaikyti visų įsipareigojimų.

2. Platformos rizika. Jei pati platforma bankrutuoja ar nustoja veikti, investuotų lėšų grąžinimas priklauso nuo to, kaip sutvarkytas paskolų portfelio perdavimas – tai vienas didžiausių, bet mažiausiai pastebimų P2P rizikos veiksnių.

3. Likvidumo rizika. Lėšos dažniausiai užšaldomos iki paskolos termino pabaigos; antrinė prekybos rinka (jei tokia platformoje yra) negarantuoja greito pardavimo be nuolaidos.

Rizika mažinama diversifikacija: investuotojai patariami vienai paskolai skirti ne daugiau kaip apie 1 proc. viso P2P portfelio ir naudotis automatinio investavimo (auto-invest) įrankiais, kurie paskirsto sumą tarp dešimčių ar šimtų paskolų.

Kokios P2P platformos veikia Lietuvoje ir kaip jas pasirinkti?

Šiuo metu Lietuvoje sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licencijas turi apie 16 bendrovių – pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp Europos Sąjungos lyderių. Populiariausios lietuviškos platformos: Finbee ir SAVY (vartojimo paskolos), hive5 (verslo ir asmeninės paskolos), Profitus ir Nordstreet (nekilnojamojo turto projektai), InSoil (ūkininkų paskolos). Prieš investuojant verta patikrinti tris dalykus:

• Ar platforma įrašyta į Lietuvos banko viešąjį prižiūrimų subjektų sąrašą (arba licencijuota pagal ES sutelktinio finansavimo reglamentą kitoje ES šalyje).

• Kokia platformos istorinė neveiksnių paskolų dalis ir kaip ji keičiasi laikui bėgant – tai svarbesnis rodiklis nei reklamuojama palūkanų norma.

• Kokios sąlygos taikomos buyback garantijai ir ar ji realiai veikė ankstesnių sunkumų atvejais (pvz., 2022–2023 m. rinkos sukrėtimų metu).

Kam P2P tinka, o kam ne?

P2P geriausiai tinka investuotojui, kuris jau turi susiformavusį avarinį fondą ir diversifikuotą pagrindinį portfelį (ETF, IGD ar pensijų fondai), o P2P naudoja kaip papildomą, aukštesnės rizikos ir aukštesnio potencialaus pajamingumo dalį – dažniausiai ne daugiau kaip 5–10 proc. bendro investicinio portfelio. P2P netinka kaip vienintelė ar pagrindinė santaupų laikymo vieta, avarinio fondo atitikmuo ar ilgalaikio pensijos kaupimo pagrindas, nes trūksta likvidumo, indėlių draudimo ir istorijos, kaip platformos elgiasi per ilgas ekonomikos nuosmukio fazes.

Apie autorių

Straipsnį parengė Arnas Kislauskas, finansų treneris ir konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu ir pensijų kaupimo sprendimais Lietuvoje. Jei norite individualiai įvertinti, kokią vietą P2P ar kitos investicijos galėtų užimti jūsų portfelyje, konsultaciją galite užsisakyti arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

• Lietuvos bankas — sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūra ir licencijavimas: https://www.lb.lt/lt/naujienos/finansu-rinkos-prieziuros-komiteto-sprendimai-9

• VMI / Finansų ministerija — palūkanų pajamų apmokestinimas ir 500 EUR neapmokestinama riba: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/vyriausybes-vertybiniai-popieriai/vyriausybes-taupymo-lakstai/dazniausiai-uzduodami-klausimai-1/10-ar-isigyjant-vtl-reikia-sumoketi-kokius-nors-mokescius/