Ilgai bijojau pasakyti klientui „nežinau“.
Atrodė, kad tai silpnumas. Kad iš manęs tikimasi atsakymo čia ir dabar, o jei jo neturiu, vadinasi, nesu savo vietoje.
Todėl kartais atsakydavau per greitai. Su terminu, kuris buvo labiau noras nei planas. Su kaina, kurios dar nebuvau pasitikrinusi su komanda.
O paskui tekdavo aiškintis.
Dabar sakau kitaip: „Tikslaus atsakymo dabar neturiu. Pasitikslinsiu ir parašysiu iki rytojaus pietų.“
Keista, bet žmonės į tai reaguoja geriau nei į greitą „taip, padarysim“. Nes antroje sakinio dalyje yra tai, ko jiems iš tikrųjų reikia. Kada ir kas.
Tik viena sąlyga. Jei pasakei „iki rytojaus pietų“, tai ir parašyk iki pietų. Ne vakare. Ne poryt su atsiprašymu.
„Nežinau“ be termino skamba kaip išsisukinėjimas.
„Nežinau, bet sužinosiu iki...“ skamba kaip žmogus, kuriuo galima pasitikėti.
Get an email when Ligita publishes
More from
Ligita Karčiauskienė →