Ar tikrai su kamščiais Vilniuje dar galima ką nors padaryti? + Video į „Atvirą pokalbį"

Vilniaus kamščiai jau seniai nėra tik rytinio ir vakarinio piko problema. Tai klausimas apie tai, kaip Vilnius auga, kaip žmonės juda mieste ir kokią transporto sistemą mes kuriame ateinantiems 10, 20 ar net 30 metų. Ar Vilnius turi ilgalaikę transporto viziją?

Kartais miesto problemas matome tarsi su akidangčiais. Prieš akis yra kamštis. Sprendžiame kamštį. Trūksta autobusų. Perkame autobusus. Nepravažiuojama sankryža. Keičiame, siauriname ar dar kaip kitaip "tvarkome" sankryžą.

Bet miestas yra sistema.

Ir vienas sprendimas vienoje vietoje labai dažnai tik perkelia problemą į kitą vietą. Artūras Zuokas savo viešai išdėstytoje pozicijoje kalba apie kelis tarpusavyje susijusius dalykus: neužbaigtą Vilniaus aplinkkelių sistemą, magistralinių miesto gatvių tinklą, greitąjį viešąjį transportą, kuris pagrindinėse trasose būtų atskirtas nuo bendro automobilių srauto, ir modernesnį eismo valdymą. Tai jau nėra diskusija apie vieną gatvę. Tai diskusija apie tai, kaip turi veikti visas Vilnius.

Ar daugiau autobusų išspręs Vilniaus kamščius?

Nebūtinai. Jeigu naujas autobusas važiuoja tomis pačiomis gatvėmis ir stovi tame pačiame kamštyje, žmogui automobilis vis tiek gali likti greitesnis ir patogesnis pasirinkimas. Todėl klausimas nėra tik kiek autobusų turime.

Klausimas yra, kaip greitai žmogus gali nuvažiuoti iš vienos miesto dalies į kitą.

Ar Vilniui reikia tramvajaus ar lengvojo metro?

Artūras Zuokas kalba apie greitąjį viešąjį transportą, kuris pagrindinėse miesto trasose būtų maksimaliai atskirtas nuo automobilių srauto. Ar tai turėtų būti tramvajus, lengvasis metro, o gal kitas, dar patrauklesnis sprendimas? Technologiją galima diskutuoti. Bet daug svarbesnis klausimas yra kitas: ar Vilnius gali toliau augti be naujos kartos greitojo viešojo transporto?

Ar Vilniui reikia naujų gatvių ir aplinkkelių?

Ir čia diskusija neturėtų būti tokia paprasta kaip „už automobilius“ arba „prieš automobilius“. Miestu naudojasi vairuotojai, pėstieji, dviratininkai, viešojo transporto keleiviai. O dažnai tas pats žmogus skirtingomis dienomis yra visais keturiais. Todėl gera miesto transporto sistema neturėtų supriešinti žmonių. Ji turėtų padėti jiems judėti. Greitai. Patogiai. Saugiai.

O gal svarbiausias klausimas yra visai kitas?

Kas Vilniuje šiandien galvoja ne apie kitus metus, o apie 2040 ar 2050 metus? Nes čia ir prasideda miesto vizija. Miesto vadovo darbas nėra tik prižiūrėti tai, kas jau pastatyta. Reikia spręsti šiandienos problemas, bet tuo pačiu metu specialistai turi projektuoti tai, ko miestui reikės po dešimties ar dvidešimties metų.

• Keliai.

• Viešasis transportas.

• Gyvenamieji rajonai.

• Mokyklos.

• Darželiai.

• Darbo vietos.

• Žaliosios erdvės.

Ir visa tai turi veikti kartu. Dideli miestai nepasikeičia per vieną kadenciją. Tiltas, aplinkkelis, tramvajaus linija ar nauja transporto sistema gali būti planuojami ir statomi daug metų. Todėl miestui reikia ne tik žmonių, kurie moka spręsti šiandienos problemas. Jam reikia žmonių ir specialistų, kurių darbas yra matyti tai, ko šiandien dar nėra.

Negalime statyti rytojaus Vilniaus žiūrėdami tik į šiandienos kamštį.

Todėl kviečiame pažiūrėti visą pokalbį ir diskutuoti. Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti Vilniaus transporto sistema po 10 ar 20 metų?

Ar Vilniui reikia tramvajaus arba lengvojo metro? Ar reikia užbaigti aplinkkelių ir magistralinių gatvių tinklą? Kaip viešąjį transportą padaryti realiai greitesne alternatyva automobiliui? Ir svarbiausia:

Kokį Vilnių norime palikti tiems, kurie šiandien šiame mieste dar tik auga?

#ArtūrasZuokas #Vilnius #VilniusGali #VilniausKamščiai #VilniausTransportas #VilniausAteitis #ViešasisTransportas #GreitasisViešasisTransportas #Tramvajus #LengvasisMetro #VilniausAplinkkelis #MiestoPlanavimas #MiestoInfrastruktūra #Mobilumas #Vilnius2040