Kada verslui nebereikia daugiau idėjų, o reikia aiškių prioritetų?

Yra etapas, kurį pasiekia beveik kiekvienas augantis verslas. Idėjų nebepritrūksta — jų tampa per daug. Nauja paslauga. Naujas produktas. Nauja rinka. Naujas partneris. Dirbtinis intelektas. Automatizavimas. Eksportas. Dar viena reklamos kampanija. Kiekviena galimybė atrodo verta dėmesio.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip gera problema. Verslas auga, pasirinkimų daugėja. Tačiau labai dažnai būtent šiame etape augimas pradeda lėtėti. Ne todėl, kad trūksta galimybių. Todėl, kad nebelieka aiškumo, kuri iš jų šiandien svarbiausia.

Kai viskas yra prioritetas, prioritetų nėra

Kuo daugiau patirties turi verslo savininkas, tuo lengviau jis pamato naujas galimybes. Tai didžiulis privalumas ir kartu didžiulė rizika — kiekviena gera idėja atrodo verta dėmesio, o verslas negali vienodai gerai įgyvendinti dešimties svarbių iniciatyvų vienu metu.

Vis dėlto daugelis būtent taip ir bando dirbti. Komanda vienu metu diegia naują sistemą, keičia interneto svetainę, ieško naujų darbuotojų, pradeda eksportą, kuria naują produktą ir optimizuoja procesus. Viskas atrodo reikalinga. Viskas atrodo svarbu.

Tada organizacija pradeda gyventi nuolatiniu persijungimu. Vieną savaitę svarbiausias projektas yra nauja paslauga. Kitą savaitę visas dėmesys keliauja į didelį klientą. Dar po kelių dienų atsiranda nauja galimybė, kuri atrodo dar svarbesnė. Iš šalies atrodo, kad vyksta labai daug. Viduje atsiranda jausmas, kad niekas iki galo nejuda.

Problema dažniausiai ne resursai

Tokią situaciją savininkai dažnai aiškina resursų trūkumu — jeigu turėtume dar kelis žmones, didesnį biudžetą, daugiau laiko. Kartais tai tiesa. Tačiau ne kartą mačiau situacijų, kai problema buvo ne resursai. Problema buvo sprendimas jų neišskaidyti.

Dauguma verslų neauga todėl, kad daro per mažai. Jie lėčiau auga todėl, kad vienu metu bando padaryti per daug. Tai nėra tingumo ar kompetencijos problema. Tai fokusavimo problema, ir ji kainuoja labai brangiai.

Tą patį rodo ir platesni tyrimai. McKinsey analizė nustatė, kad įmonės, kurios aktyviai perskirsto išteklius į vertingiausias kryptis, akcininkams grąžina vidutiniškai apie 10 proc. per metus, o tos, kurios ištekliai metai iš metų lieka prilipę prie tų pačių sričių — vos apie 6 proc. Skirtumą lemia ne idėjų kiekis, o drąsa jas perstumdyti.

Kiekvienas naujas projektas turi savo kainą

Net jeigu naujas projektas nereikalauja daug pinigų, jis vis tiek kažką atima:

• vadovo laiką ir dėmesį — brangiausią resursą augančiame versle;

• komandos energiją, kuri jau paskirstyta esamiems darbams;

• sprendimų greitį, nes kiekviena nauja kryptis reikalauja naujų derinimų;

• kontrolę — kuo daugiau lygiagrečių iniciatyvų, tuo sunkiau matyti, kas iš tikrųjų vyksta;

• rezultatą tų darbų, kurie jau vyksta ir kuriems dabar liks mažiau dėmesio.

Todėl strategiškai stiprios įmonės išsiskiria ne tuo, kad daro daugiau. Jos išsiskiria tuo, kad daro mažiau, bet nuosekliau. Tai sąmoningas pasirinkimas, o ne resursų trūkumo pasekmė.

Klausimas, kuris pakeičia pokalbį

Stipriausi vadovai užduoda visai kitokį klausimą. Ne „ką dar galėtume pradėti?", o „ką turėtume nustoti daryti?". Šis klausimas dažnai sukelia tylą, nes atsisakyti geros idėjos yra daug sunkiau, nei sugalvoti naują.

Tačiau būtent čia prasideda strateginis mąstymas: kiekvienas sprendimas kažką kainuoja, ir jeigu šiandien pasirenkame vieną kryptį, automatiškai atsisakome kitų. Strategija nėra bandymas padaryti viską. Strategija yra sprendimas, ko sąmoningai nedarysime. Jei nesi tikras, ar tavo įmonė tokią kryptį apskritai turi, verta perskaityti ir kaip suprasti, kad verslas nebeturi aiškios krypties.

Disciplina svarbesnė už dar vieną idėją

Daugelis verslų prioritetus keičia pernelyg dažnai. Vos tik rezultatai neateina per kelias savaites, ieškoma naujos krypties, pradedamas kitas projektas, vėl perskirstomi žmonės, vėl keičiami tikslai. Komanda nebespėja prisitaikyti ir pradeda dirbti atsargiai, nes nežino, ar dabartinis prioritetas po mėnesio dar bus svarbus.

Vienas dalykas, kurį matau beveik kiekviename sėkmingai augančiame versle, yra disciplina. Ne motyvacija, ne įkvėpimas — gebėjimas ilgą laiką laikytis pasirinktos krypties net tada, kai atsiranda kitų viliojančių galimybių. Tai nėra lengva, ypač verslo savininkams: jie natūraliai mato galimybes, nori augti, nori judėti greitai. Tačiau augant verslui didžiausia vertė atsiranda ne iš naujų idėjų. Ji atsiranda iš gebėjimo nuosekliai įgyvendinti kelias svarbiausias.

Todėl prieš pradedant dar vieną projektą, verta užduoti sau paprastą klausimą: jeigu šiais metais galėtume padaryti tik vieną dalyką tikrai puikiai, kas jis būtų? Atsakymas dažnai pasako daugiau nei ilgas strateginis planas. Nes aiškūs prioritetai nėra apie tai, ką verslas galėtų daryti. Jie yra apie tai, ką verslas pasirenka padaryti geriau už viską kitą. Ir labai dažnai būtent tas pasirinkimas tampa riba tarp įmonės, kuri nuolat užsiėmusi, ir įmonės, kuri nuosekliai auga.

Jeigu šiandien komanda dirba prie daugybės svarbių iniciatyvų, bet rezultatai neateina taip greitai, kaip tikėjaisi, verta sustoti ir peržiūrėti prioritetus. Kartais didžiausias proveržis prasideda ne nuo naujos idėjos, o nuo drąsos atsisakyti kelių senų.

Jei nori įsivertinti, ar tavo verslas šiandien koncentruojasi į tai, kas iš tiesų kuria didžiausią vertę, parašyk. Kartu galime išsigryninti prioritetus — tai paprasčiausias strateginio planavimo žingsnis, kuris padeda augti greičiau ir su mažiau blaškymosi.