3 priežastys, kodėl žiniaraštis skiriasi nuo realybės

Sąnaudų kiekių žiniaraštis atrodo kaip tikslus dokumentas: pozicijos, vienetai, skaičiai. Praktikoje jis beveik visada bent kiek skiriasi nuo to, kas realiai sunaudojama objekte. Klausimas tik, kiek ir kodėl.

Trys priežastys paaiškina didžiąją dalį skirtumų.

1. Žiniaraštis rodo projektą, ne statybą

Projektuotojas suskaičiuoja tai, ką braižo: konstrukcijų tūrius, plotus, ilgius. Tai teorinis kiekis – tobulai suplanuotas, be pjovimo atraižų, be persidengimų, be to, kas sunaudojama technologiniams poreikiams.

Statybvietėje prisideda atraižos, persidengimai, atsarga sudėtingoms vietoms ir medžiagos pakuotės dydis. Dėl to perkamas kiekis paprastai didesnis nei žiniaraštinis, ir tai nėra klaida – tai skirtingi dalykai.

Todėl medžiagų lentelėje visada laikau du skaičius: teorinį kiekį sąmatai ir perkamą kiekį objektui.

2. Technologijos reikalaujami darbai lieka už kadro

Antra priežastis rimtesnė. Žiniaraštyje dažnai nėra darbų, kurių projekte nematyti, bet be kurių technologija neveikia: gruntavimo prieš glaistymą ir dažymą, armavimo grindims, tvirtinimo elementų šiltinimui, smėlio pagrindo ir apipylimo vamzdynams, statybinių atliekų išvežimo.

Kiekvienas atskirai atrodo smulkmena. Inžinerinių tinklų dalyje jie kartu lengvai sudaro 5–10 % vertės, o rekonstrukcijoje atliekų tvarkymas prideda dar 3–7 %.

Tai ne projektuotojo aplaidumas – tiesiog žiniaraštis ir technologinė seka yra du skirtingi dokumentai. Sąmatininko darbas yra juos suvesti.

3. Objekto realybė skiriasi nuo prielaidų

Trečia priežastis matoma tik vietoje. Gruntas pasirodo silpnesnis, senos konstrukcijos – kitokios nei brėžinyje, sienos nelygios, o matmenys skiriasi nuo projektinių keliais centimetrais.

Rekonstrukcijose tai įprasta: projektas rengiamas pagal turimą informaciją, o dalis sprendinių paaiškėja tik nuardžius apdailą. Būtent todėl tokiuose objektuose rezervas nėra atsargumas, o būtina biudžeto dalis.

Kiek skirtumas yra normalus

Naujos statybos objekte su tvarkingu projektu skirtumai paprastai nedideli ir daugiausia susiję su atsargomis. Rekonstrukcijoje jie didesni, nes daugiau nežinomųjų.

Įtarimą turėtų kelti ne pats skirtumas, o jo pobūdis: jei nuolat trūksta tų pačių tipų pozicijų, problema ne objekte, o skaičiavimo metodikoje.

Ką daryti sąmatininkui

Pirma, netraktuoti žiniaraščio kaip galutinės tiesos. Pagrindines pozicijas – žemės darbus, betoną, mūrą, apdailos plotus – persiskaičiuoju pats.

Antra, papildyti tuo, ko technologija reikalauja, net jei žiniaraštyje to nėra. Trečia, pažymėti, kurios pozicijos papildytos ir iš kur paimti kiekiai, kad dokumentas liktų atsekamas.

Ką daryti užsakovui

Klausti ne „ar sąmata atitinka žiniaraštį“, o „ar žiniaraštis atitinka projektą ir technologiją“. Pirmasis klausimas tikrina perrašymą, antrasis – turinį.

Praktinis patikrinimas paprastas: peržiūrėti, ar sąmatoje yra gruntavimas, armavimas, tvirtinimo elementai, smėlio pagrindai ir atliekų išvežimas. Jei šių pozicijų nėra, jos vis tiek bus – tik jau kaip papildomi darbai.

Kodėl verta tai išsiaiškinti anksti

Kaip atrodo tvarkingas skirtumo valdymas

Objekto eigoje verta turėti vieną lentelę su trimis skaičiais: sutarties suma, patvirtinti pakeitimai ir dabartinė prognozė. Kai ji atnaujinama po kiekvieno derinimo, skirtumas tarp žiniaraščio ir realybės matomas nuolat, o ne paaiškėja pabaigoje.

Tokia lentelė kainuoja penkias minutes per savaitę. Jos nebuvimas paprastai kainuoja kelis procentus biudžeto ir daug nemalonių pokalbių.

Kada žiniaraštį verta persiskaičiuoti visą

Kai jo struktūra neleidžia atsekti pozicijų iki brėžinio, arba kai keliose tikrintose vietose randama sisteminių neatitikimų. Tada dalinis taisymas kainuoja daugiau nei naujas skaičiavimas, nes kiekvieną eilutę vis tiek tenka tikrinti atskirai.

Jei neatitikimai pavieniai, užtenka juos surašyti ir suderinti su projektuotoju – dažniausiai tai kelių valandų darbas.

Kai skirtumas randamas prieš sutartį, jis yra skaičiavimo klausimas. Kai jis išryškėja statybos viduryje, jis tampa derybų klausimu, o derybos vyksta tada, kai alternatyvų nebėra.

Pavyzdys iš praktikos

Inžinerinių tinklų dalyje žiniaraštyje buvo vamzdynų ilgiai ir šuliniai, bet nebuvo nei smėlio pagrindo po vamzdžiais, nei apipylimo smėliu, nei vamzdyno vaizdo apžiūros priduodant. Šimtui metrų tinklo tai reiškė kelias dešimtis kubinių metrų smėlio ir atskirą darbų poziciją.

Kiekiai buvo suskaičiuoti pagal trasos ilgį ir tranšėjos matmenis, o sąmatoje pažymėta, kad pozicijos papildytos. Toks pažymėjimas svarbus: jis parodo, kad skirtumas nuo žiniaraščio yra sąmoningas sprendimas, o ne klaida.

Apie tai, kaip skaitoma sąmatos eilutė, rašiau šiame tekste, o dažniausias spragas surinkau čia. Kiekių skaičiavimo įrankį, su kuriuo dirbu, rasite dimetris.lt.

Jei sąmatą reikia parengti arba patikrinti atestuotam specialistui — Sąmatų rengimas ir kiekių skaičiavimas→.