Apie saiką interjere

Vakar su vyru kavinėje gėrėme kavą ir dalinomės viena labai skanaus tiramisu porcija.

Baigiant vyras pasakė, kad galėtų suvalgyti dar tris tokius. Ir aš pagalvojau, kad pati mielai suvalgyčiau dar.

Bet kartu supratau, kad turbūt geriau sustoti būtent dabar. Kol dar labai skanu. Kol dar norisi.

Nes jeigu paimtume dar vieną porciją, tas malonumas greičiausiai jau būtų nebe toks. Atsirastų persisotinimas.

Ir tada pagalvojau, kad interjeruose jaučiu tą patį.

Ne viską reikia užpildyti

Kai kuriant interjerą atsiranda daug gražių idėjų, labai lengva norėti dar.

Dar vieno šviestuvo. Dar vienos spalvos. Dar vienos tekstūros. Dar vieno baldo ar sienos dekoro.

Bet kažkuriuo momentu reikia pajusti, kad jau gana.

Man labai svarbu, kad interjere liktų oro ir laisvės. Kad ne kiekviena siena būtų užpildyta ir ne kiekvienas kampas turėtų paskirtį vien todėl, kad jis egzistuoja.

Kartais būtent tuščia vieta leidžia interjerui atrodyti ramiau ir elegantiškiau.

Palikti vietos tam, kas dar ateis

Man taip pat nepatinka mintis, kad namai turi būti visiškai „užbaigti“ pirmą dieną.

Gyvenant juose vis tiek atsiranda naujų daiktų. Kažkas parsivežama iš kelionės, kažkas paveldima, kažkas tiesiog vieną dieną labai patinka.

Keičiamės ir mes patys.

Todėl man gražu, kai interjere lieka vietos ne tik tam, kas yra dabar, bet ir tam, kas dar tik atsiras.

Geriau truputį per mažai nei per daug

Gal todėl interjeruose man artimesnis jausmas, kai norėtųsi dar truputį, negu tas, kai jau visko per daug.

Tai nereiškia, kad namai turi būti tušti ar minimalistiniai.

Tiesiog man atrodo, kad tikras jaukumas ir grožis dažnai atsiranda ten, kur dar lieka šiek tiek erdvės.

Kaip ir su tuo tiramisu.

Kartais geriausia sustoti tada, kai dar norisi.