Šios savaitės 3 TOPikai
1️⃣ Kokius prioritetus finansuos Europa?
Šią savaitę Briuselyje dalyvavau diskusijose, kuriose buvo vertinamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų panaudojimas bei aptariami būsimos ES daugiametės finansinės perspektyvos finansavimo prioritetai.
Dar kartą įsitikinau, kaip skirtingai Europos valstybės mato savo prioritetus. Daugelio ES šalių parlamentų atstovaidaugiausia kalbėjo apie papildomą žemės ūkio finansavimą. Apie gynybos stiprinimą, be mano pasisakymo, nuskambėjo tik viena trumpa replika. Tai dar kartą parodė, kad Lietuvos ir kitų rytinio NATO flango valstybių saugumo prioritetai ne visada sutampa su likusios Europos darbotvarke.
Savo pasisakyme siūliau naujoje ES finansinėje perspektyvoje įtvirtinti dvigubos paskirties infrastruktūros kriterijų. Tai leistų finansuoti projektus, kurie kasdien tarnauja žmonėms, o krizės ar karo metu tampa svarbia valstybės gynybos sistemos dalimi.
Toks požiūris atvertų galimybes finansuoti ir tokius projektus kaip lengvasis metro Vilniuje, kurio požeminės stotys galėtų būti pritaikytos saugioms gyventojų erdvėms ekstremalių situacijų metu.
Toliau ieškosiu šios idėjos sąjungininkų Europos Parlamente, nacionaliniuose parlamentuose ir tarp Europos miestų. Tikslas – kad naujoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje atsirastų „Urban Resilience Infrastructure“finansavimo kryptis arba „Dual-Use Urban Infrastructure“ kriterijus.
2️⃣ Laikas keisti pavadinimą
Toliau vyksta diskusijos, kaip riboti vaikų iki 14 ar 16 metų prieigą prie vadinamųjų socialinių tinklų.
Diskutuojant Vilniuje išgirdau mintį, kuri man pasirodė labai tiksli – pirmiausia reikėtų atsisakyti klaidinančio termino „socialiniai tinklai“.
Didžiosios platformos šiandien pirmiausia nėra socialiniai tinklai. Tai algoritminiai tinklai – verslo modeliai, sukurti taip, kad algoritmai kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį ir didintų įsitraukimą. Socialinis bendravimas čia dažnai tampa tik priemone.
Todėl pats toliau vartosiu terminą „algoritminiai tinklai“ ir kviečiu tai daryti kitus. Sąvokos nėra tik žodžiai – jos formuoja mūsų supratimą apie reiškinius, o kartu ir sprendimus, kuriuos priimame.
Kartais vienas tiksliai parinktas žodis gali pakeisti visą diskusijos kryptį.
3️⃣ Ne visiems reikia patikti
Šią savaitę perskaičiau mintį, su kuria sunku nesutikti:
"One of the most expensive mistakes you'll ever make is trying to be liked by everyone. Because the moment you start chasing approval, you stop telling the truth. You stop taking risks."
Lietuviškai tai skambėtų taip: viena brangiausiai kainuojančių klaidų – bandymas patikti visiems. Kai pradedi vaikytis kitų pritarimo, nustoji sakyti tiesą ir nustoji rizikuoti.
Per gyvenimą tuo ne kartą įsitikinau ir versle, ir politikoje. Jei nori ką nors iš tikrųjų pakeisti, turi būti pasirengęs, kad ne visi pritars, ne visi supras, o dalis aktyviai priešinsis.
Dauguma didelių idėjų iš pradžių sulaukia vieno atsakymo – „Neįmanoma.“ Tačiau didžiausi pokyčiai įvyksta todėl, kad kažkas ryžtasi daryti tai, kuo kiti netiki.
Bandymas įtikti visiems dažnai kainuoja daugiau nei kritika – jis kainuoja tavo tapatybę. Todėl verta ne siekti populiarumo, o likti ištikimam savo vertybėms ir idėjoms.
Galutinis vertintojas visada yra laikas. O tikrasis įvertinimas – pokytis, kuris keičia žmonių gyvenimus.
