
Vadovo įtaka pardavimams: komanda atkartos ne tai, ką sakai, o tai, kaip pats elgiesi
Pardavimų rezultatai niekada neprasideda nuo komandos. Jie prasideda nuo vadovo elgsenos. Komanda nuolat stebi, kaip vadovas dirba, reaguoja, sprendžia problemas, planuoja laiką ir bendrauja. Šie signalai tampa jos kasdienybės standartu. Dėl to net ir geriausios metodikos neveikia, jei vadovas demonstruoja priešingą elgesį nei tas, kurio tikisi iš komandos. Vadovo veiksmai, ne jo nurodymai, formuoja pardavimų realybę.
Įprastai komanda nesąmoningai kopijuoja vadovo darbo stilių. Jeigu vadovas atidėlioja sprendimus, komanda pradeda delsti follow-up’us. Jei vadovas chaotiškai reaguoja į sudėtingesnes situacijas, komanda išmoksta panikuoti ir nebesilaikyti aiškių veiksmų sekos. Jei vadovas vertina procesus tik žodžiais, o realybėje jiems neskiria dėmesio, komanda mato, kad procesai nėra prioritetas. Tačiau jeigu vadovas nuosekliai seka KPI, bendrauja aiškiai ir struktūruotai, komanda pradeda tikėti, kad disciplina nėra kontrolės forma, o kelias į rezultatus.
Vadovo prioritetai visada tampa komandos prioritetais – net jei jis to neplanuoja. Vadovas, įsitraukęs į operacinį chaosą, siunčia signalą, kad tikslų laikymasis nėra svarbus. Komanda tuomet pradeda dirbti taip pat: gesina gaisrus, pameta procesus, praranda tempą. Tuo tarpu vadovas, kuris demonstruoja tvarką ir fokusą, kuria aplinką, kurioje procesai tampa ne administraciniu varikliu, o saugikliu nuo chaoso. Komanda itin greitai adaptuoja tai, ką vadovas iš tiesų vertina, o ne tai, ką deklaruoja.
Šioje dinamikoje didelę įtaką daro vadovo savaitinė rutina. Komanda jaučia, kada vadovas kontroliuoja pipeline, kaip tikrina follow-up’us, kaip dažnai reikalauja kokybiškų ataskaitų, ir ar iš tikrųjų vertina pasiruošimą susitikimams. Jei vadovas laikosi nuoseklaus ritmo, komanda tai atkartos. Jei vadovas ritmą pameta, komanda praras tempą dar greičiau. Veiksmų disciplina visada kyla iš vadovo pavyzdžio – ne iš instrukcijų.
Ne mažiau svarbi yra emocinė vadovo laikysena. Komanda perima ne tik jo veiksmus, bet ir jo emocinį foną. Vadovas, kuris išlaiko ramybę sudėtingose situacijose, padeda komandai išlikti stabiliai ir orientuotai. Vadovas, kuris nuolat skuba, kelia įtampą ar skleidžia nerimą, sukuria nepastovią emocinę struktūrą – o tokioje aplinkoje pardavimų rezultatai tampa nepastovūs. Kai vadovas komunikuoja aiškiai, rodo pasitikėjimą ir sprendžia problemas be dramų, komanda nuo jo perima pasitikėjimo kultūrą, kuri kuria tvarius skaičius.
Komandos kultūra gali keistis greitai, jei keičiasi vadovo elgsena. Per 30 dienų įmanoma įtvirtinti naujus komandos standartus, jei vadovas kasdien demonstruoja aiškius elgsenos modelius: laiku atliekamus follow-up’us, tvarkingą CRM, sprendimų priėmimą be vilkinimo, struktūruotą pasiruošimą susitikimams. Vadovui nereikia spausti komandos – pakanka nuosekliai rodyti, kokia elgsena jam yra norma. Komanda natūraliai prisitaiko, nes vadovo elgesys yra stipriausia vidinė komunikacijos priemonė.
Galiausiai komanda parduoda taip, kaip elgiasi vadovas. Jei vadovas veikia struktūruotai, komanda veikia struktūruotai. Jei vadovas demonstruoja fokusą, komanda fokusuoja savo laiką ir energiją. Jei vadovas netoleruoja chaoso, komanda jį eliminuoja. Pardavimų rezultatai yra ne tik strategijos ir procesų pasekmė – tai vadovo kasdienės elgsenos atspindys. Pokytis komandoje prasideda nuo to, kaip vadovas nusprendžia elgtis kiekvieną dieną.
Jei norite pamatyti, kokius įpročius komanda perims per ateinančius mėnesius, pažiūrėkite ne į pardavimų planą, o į savo paties kalendorių. Kiek jame laiko skirta klientų pokalbiams, o kiek – administraciniams darbams? Kiek kartų per savaitę parodote pavyzdį, o ne tik duodate nurodymą? Komanda visada mokosi iš to, ką mato, o ne iš to, kas parašyta susirinkimo skaidrėse. Todėl pati efektyviausia pardavimų strategija dažnai yra ne nauja metodika, o sąmoningas vadovo elgesio pokytis, kurio komanda gali kasdien imtis kaip pavyzdžio.
Galiausiai tai reiškia, kad pardavimų skaičiai yra ne tik komandos, bet ir vadovo atspindys. Kai norima pakeisti rezultatą, dažnai naudingiau pradėti nuo savęs, o ne nuo naujo mokymo komandai.
Ši tema susijusi su tuo, ką vadybos moksle vadina „elgesio modeliavimu“ (angl. role modeling) – daugiau apie tai galima rasti Wikipedijos straipsnyje apie socialinio mokymosi teoriją.
Daugiau įžvalgų apie vadovavimą ir verslo augimą rasite Justo Razmaus PUBlish autoriaus profilyje.
Get an email when Justas publishes
More from
Justas Razmus →Nuo ko pradėti eksportą, kad plėtra netaptų brangiu eksperimentu?
Eksportas retai prasideda nuo skaičiavimų. Dažniau — nuo jausmo, kad Lietuva tapo per maža. Klientų vietinėje rinkoje jau turi, produktas veikia, komanda sukaupusi patirties. Atrodo, kad kitas logiškas žingsnis yra užsienis. Tada prasideda pasiruošimas. Pasirenkama šalis…
Ką daryti, kai verslas per daug priklauso nuo vieno tiekėjo?
Priklausomybė nuo vieno tiekėjo retai atrodo kaip problema. Bent jau tol, kol viskas veikia. Tiekėjas pažįstamas. Sąlygos suderintos. Žmonės vieni kitus supranta. Prekės ar žaliavos atvažiuoja, kokybė priimtina, pirkimams nereikia kaskart iš naujo ieškoti ir derinti kainų…
Ką daryti, kai apyvarta auga, bet pelnas nedidėja?
Apyvarta paaugo dvidešimt procentų. Komanda dirbo daugiau nei bet kada. Klientų buvo daugiau. Sąskaitų išrašyta daugiau. O mėnesio pabaigoje pažiūri į rezultatą ir matai tą patį pelną kaip pernai. Kartais mažesnį. Tada prasideda paaiškinimų paieška. Pabrango medžiagos. Išaugo…