
Statybos leidimų duomenys Lietuvoje yra vieši, bet jų srautas per didelis, kad būtų naudingas be atrankos. Per mėnesį šalyje išduodama šimtai leidimų; realiai tinkamų vienam rangovui – vienetai.
Šeši filtrai, kurie iš viso srauto palieka tai, kas tikrai verta skambučio.
Pirmas ir svarbiausias. Klausimas paprastas: kiek toli dar apsimoka važiuoti kas antrą dieną. Daugumai brigadų realus spindulys yra 60–100 km, nors pasiūlymus jos siunčia visai šaliai.
Susiaurinus regioną, srautas sumažėja kartais, o konversija pakyla – nes pasiūlymas ateina iš to, kuris tikrai gali atvykti rytoj.
Gyvenamieji, komerciniai, gamybiniai, inžineriniai statiniai – skirtingi užsakovai, skirtingi sprendimų priėmimo ciklai ir visai skirtinga kalba pokalbyje.
Fasado rangovui daugiabučių renovacija yra taikinys, o vienbučių statyba – ne. Filtras pagal paskirtį dažnai pašalina du trečdalius srauto iš karto.
Plotas arba tūris parodo, ar objektas apskritai atitinka pajėgumus. Per mažas objektas neapsimoka dėl pasiruošimo sąnaudų, per didelis reikalauja apyvartinių lėšų ir pajėgumų, kurių gali nebūti.
Todėl verta nusistatyti rėžį iš abiejų pusių, o ne tik apatinę ribą.
Nauja statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas – trys skirtingi darbų rinkiniai. Demontavimo ir remonto brigadai naujos statybos leidimas duoda mažai, o rekonstravimo – daug.
Šis filtras retai naudojamas, nors jis vienas tiksliausių: jis tiesiogiai atitinka tai, ką rangovas moka daryti geriausiai.
Fizinis asmuo, įmonė, savivaldybė ar valstybės įstaiga – skirtingi pirkimo būdai. Viešojo sektoriaus objektas reiškia konkursą ir kitokį pasiruošimą, privatus užsakovas – tiesiogines derybas.
Jei komanda nedirba su viešaisiais pirkimais, tokių objektų filtravimas sutaupo daug bevaisių valandų.
Paskutinis filtras – laikas. Leidimas, išduotas prieš tris mėnesius, dažniausiai jau turi rangovą. Vertė yra pirmose savaitėse, kol dar renkami pasiūlymai.
Būtent todėl svarbu, kaip greitai duomenys pasiekia stebėtoją. Leidimai.com platformoje naujas leidimas sistemoje atsiranda vidutiniškai maždaug per 45 minutes nuo išdavimo.
Jie neparašo pasiūlymo ir nepakeičia pokalbio. Filtrai tik sumažina sąrašą nuo šimtų iki kelių, kad laikas būtų skiriamas tiems, kurie realiai gali tapti klientais.
Antras dalykas, kurio jie nepadaro – nepatikrina užsakovo patikimumo. Tai atskiras žingsnis prieš siunčiant pasiūlymą.
Leidimai.com stebi 60 su viršum savivaldybių, o duomenų bazėje šiuo metu yra keli tūkstančiai aktyvių objektų su kontaktais ir žemėlapio žymomis. Be filtrų toks sąrašas nenaudingas; su filtrais iš jo lieka kelios eilutės per savaitę – bet būtent tos, kurios tinka.
Platformą kuria UAB Dimetris, prieiga pradedama nuo nemokamo bandomojo laikotarpio: leidimai.com.
Paprasčiausias būdas – peržiūrėti dešimt paskutinių savo objektų ir surašyti tris dalykus apie kiekvieną: kur jis buvo, kokia paskirtis ir koks dydis. Po dešimties eilučių modelis matomas be jokios analizės.
Dažniausiai paaiškėja, kad realūs klientai ateina iš siauresnio rato, nei įsivaizduojama. Būtent tas ratas ir turi tapti filtru, o ne noras dirbti visur.
Filtrai nustatomi per plačiai, nes bijoma ką nors praleisti. Rezultatas – šimtai eilučių, kurių niekas nebeperžiūri, ir grįžimas prie senos tvarkos: laukti, kol paskambins.
Geriau turėti penkis tinkamus objektus per savaitę ir su visais susisiekti, nei šimtą, iš kurių neapdorojamas nė vienas.
Užsirašykite tris dalykus: didžiausią atstumą, kurį priimate; paskirtis, su kuriomis dirbate; objektų dydžio rėžį. Šie trys sprendimai sumažina srautą labiausiai, o jų priėmimas užtrunka dešimt minučių.
Savas laikas. Jei artimiausi du mėnesiai užimti, naujas objektas su artėjančia pradžia nėra galimybė – tai rizika pažadėti tai, ko neįvykdysi. Todėl prieš žiūrint į sąrašą verta žinoti, kada realiai atsilaisvina brigada.
Ši smulkmena paaiškina, kodėl tie patys duomenys vienam rangovui duoda užsakymų, o kitam – tik sugaištą laiką.
Apie tai, kaip iš leidimo pereiti prie pokalbio su užsakovu, rašiau šiame tekste, o dažniausias sąmatų spragas – čia.
Watch & subscribe
2.31K subscribers
One click subscribes you on YouTube - you stay here on PUBlish.
Get an email when Mindaugas publishes
More from
Mindaugas Laučys →3 priežastys, kodėl žiniaraštis skiriasi nuo realybės
Sąnaudų kiekių žiniaraštis atrodo kaip tikslus dokumentas: pozicijos, vienetai, skaičiai. Praktikoje jis beveik visada bent kiek skiriasi nuo to, kas realiai sunaudojama objekte. Klausimas tik, kiek ir kodėl. Trys priežastys paaiškina didžiąją dalį skirtumų. 1. Žiniaraštis rodo…
7 žingsniai nuo brėžinio iki medžiagų kiekių lentelės
Medžiagų kiekių lentelė yra dokumentas, kurio prireikia trims skirtingoms situacijoms: pirkimams, pasiūlymui ir statybos kontrolei. Nors tikslas kiekvienu atveju kitoks, kelias nuo brėžinio iki lentelės visada tas pats. Septyni žingsniai, kuriuos einu su kiekvienu objektu. 1…
4 būdai suskaičiuoti kiekius iš PDF brėžinių
Dažniausiai brėžinius gaunu PDF formatu, o ne CAD failais. Projektuotojai dalijasi tuo, ką patogu siųsti, o rangovui vis tiek reikia kiekių. Keturi būdai, kaip iš tokio failo gauti skaičius, ir kada kiekvienas jų yra protingas pasirinkimas. 1. Spausdinti ir matuoti ranka…