Kokias klaidas dažniausiai daro renkantis III pakopos pensijų fondą?

Kokias klaidas dažniausiai daro renkantis III pakopos pensijų fondą?

Trys dažniausios klaidos: pirma, fondas renkamasi vien pagal praeities grąžą, nepažiūrėjus į bendrą metinį mokesčių krūvį, kuris kai kuriuose III pakopos fonduose gali siekti apie 2 proc. turto per metus (valdymo + depozitoriumo + kitos išlaidos kartu) — palyginti su II pakopa, kur valdymo mokestis teisės aktais ribojamas iki 0,5 proc. Antra, klaidingai manoma, kad naujai sudarytai sutarčiai galioja GPM lengvata — ji taikoma tik sutartims, sudarytoms iki 2024 m. gruodžio 31 d. Trečia, nekeičiamas fondo rizikos lygis artėjant prie pensijos amžiaus.

Kodėl vien praeities grąža nėra geras kriterijus renkantis fondą?

Praeities rezultatai neparodo, kiek realiai liks tavo kišenėje — jie neatspindi mokesčių, kuriuos moki nuo įmokų ar turto. Patys fondų valdytojai tai aiškiai nurodo savo dokumentuose: praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, o pateikiama grąža dažnai skaičiuojama neatsižvelgiant į atskaitymus nuo įmokų — tad reali, "į kišenę" tenkanti grąža visada būna mažesnė už reklamuojamą skaičių.

Be to, aukštesnė praeities grąža dažnai tiesiogiai susijusi su didesne rizika (didesne akcijų dalimi portfelyje), o ne su geresniu valdymu. Lyginant du fondus vien pagal paskutinių metų rezultatą, lengva supainioti "pasisekė su rizikinga strategija per gerus metus" su "nuosekliai geriau valdomas fondas".

Kiek realiai gali kainuoti III pakopos fondo mokesčiai per metus?

Skirtumai tarp valdytojų būna reikšmingi. Pavyzdžiui, vieno konservatyvaus III pakopos fondo, skirto artėjantiems prie pensijos amžiaus, kainodara: valdymo mokestis — 1,0 proc., depozitoriumo mokestis — 0,2 proc., kitos išlaidos — iki 0,99 proc. Susumavus tai reiškia beveik 2,2 proc. turto per metus, neskaičiuojant galimo įmokos ar fondo keitimo mokesčio (priklauso nuo konkretaus valdytojo).

Palyginimui — II pakopoje valdymo mokestis gyvenimo ciklo fonduose teisės aktais ribojamas iki 0,5 proc., o turto išsaugojimo fonduose — iki 0,2 proc. per metus. Skirtumas tarp 0,5 proc. ir 2,2 proc. per 20–30 metų kaupimo laikotarpį, veikiant sudėtinių palūkanų principui, gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų mažiau sukauptos sumos pensijai — net jei abu fondai per metus uždirba tą pačią grąžą prieš mokesčius.

Tikslią savo fondo kainodarą rasi fondo taisyklėse arba Lietuvos banko skelbiamoje visų veikiančių III pakopos fondų suvestinėje. Jei nesi žiūrėjęs savo fondo mokesčių jau kurį laiką, verta tai patikrinti — apie tai, kada apskritai verta keisti fondą, jau rašėme straipsnyje Ar verta pervesti III pakopos pensiją į kitą fondą 2026 m.?

Ar mano III pakopos sutarčiai vis dar galioja GPM lengvata?

Tik jei sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojusi iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tokioms sutartims GPM lengvata paliekama galioti dar 10 metų — iki 2035 m. sausio 1 d. Sutartims, sudarytoms nuo 2025 m. sausio 1 d., ši lengvata jau nebetaikoma.

Tai vis dar dažnai klaidingai suprantama — žmonės mano, kad kiekviena III pakopos sutartis automatiškai duoda mokesčio grąžą, ir tik deklaruodami pajamas sužino, kad naujai sutarčiai lengvatos nėra. Jei tavo sutartis naujesnė, tai nereiškia, kad III pakopa nebeturi prasmės — bet sprendimą reikia priimti įvertinus vien investavimo naudą (be mokesčio grąžos), ir tokiu atveju verta palyginti su alternatyvomis, pavyzdžiui, investavimu per individualią investavimo sąskaitą.

Kodėl rizikos lygis turi keistis artėjant prie pensijos amžiaus?

Dauguma valdytojų siūlo kelis (dažniausiai keturis–penkis) III pakopos fondus, kurie skiriasi akcijų ir obligacijų proporcija ir yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms. Logika paprasta: jaunystėje ilgas laikotarpis iki pensijos leidžia atlaikyti trumpalaikius rinkos svyravimus, todėl didesnė akcijų dalis yra pagrįsta. Artėjant prie pensijos amžiaus (dažniausiai rekomenduojama likus maždaug 7 metams) verta pereiti į konservatyvesnį fondą su didesne obligacijų dalimi — taip sumažinama rizika, kad rinkos kritimas prieš pat išmoką sumažins sukauptą sumą tuo metu, kai laiko atsigauti nebelieka.

Klaida čia dažniausiai būna abipusė: arba per ilgai liekama rizikingame fonde per arti pensijos (rizikuojant sukaupta suma paskutiniais metais prieš išmoką), arba, priešingai, į konservatyvų fondą pereinama per anksti, turint dar 15–20 metų iki pensijos, ir taip savanoriškai atsisakoma didesnės ilgalaikės grąžos potencialo. Kiek rizikos apskritai tinka pagal amžių, plačiau aptarėme straipsnyje Kiek rizikos investuojant tinka pagal amžių?

Kaip pasitikrinti, ar dabartinis fondas man vis dar tinka?

Trumpas patikrinimo sąrašas:

• Mokesčiai — palygink savo fondo valdymo, depozitoriumo ir kitų išlaidų sumą su rinkos vidurkiu (informacija skelbiama Lietuvos banko svetainėje).

• Sutarties data — patikrink, ar tavo sutartis sudaryta iki 2024-12-31 (GPM lengvatai) ar vėliau.

• Rizikos grupė — įsitikink, kad esi fonde, kurio rizikos lygis atitinka tavo amžių ir laiką iki pensijos, o ne tame, kuriame atsidūrei automatiškai prieš kelerius metus ir nuo tada nekeitei.

• Fondo keitimo galimybė — dauguma valdytojų leidžia keisti fondą (tiek pačiame valdytojo viduje, tiek pereinant pas kitą valdytoją) be mokesčio, dažniausiai kartą per tam tikrą laikotarpį — verta patikrinti savo valdytojo taisykles.

Jei nesi tikras, ar tavo situacija reikalauja pokyčių, verta pasitarti su finansų konsultantu — apie tai, kaip jį tinkamai išsirinkti, rašėme čia: Ar reikalingas finansų konsultantas ir kaip jį išsirinkti?

Apie autorių

Arnas Kislauskas — finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu ir pensijų kaupimu Lietuvoje. Individualiai peržiūrėti savo pensijų kaupimo strategiją galima užsisakius konsultaciją per arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

• Lietuvos bankas — III pakopos pensijų fondai, kaip juos lyginti: https://www.lb.lt/lt/iii-pakopos-pensiju-fondai

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) — GPM lengvatos pensijų kaupimo įmokoms: https://www.vmi.lt